Daug ir dažnai girdėdavau mamytes sakant ”MES pakakojom”, ”MES pasiusiojom”, ”MES gimėm”, ”MES miegam”, ”MES valgom”, žodžiu visur ”MES”. Cha, sakydavau sau. Vat šitos visur daugiskaitą naudojančios mamytės ir pameta save motinystėje. Susitapatina su vaiku, netenka savo identiteto. Praranda save. Vat ir pačios kaltos, kodėl jos visad sako ”MES”??? Taigi vaikas gimė, ne mamytė. Taigi vaikas kakojo, ne mamytė. Vaikas vežime miega, ne mamytė. Ir, standartas, sakiau sau – jau aš tai savęs neprarasiu! Aš niekada nesakysiu ”MES”!
Sveiki atvykę 🙂 Šią akimirką mes esam pavalgę, nepakakoję, migdomės prie gartraukio nešioklėje. Mes daug ir dažnai valgom, mes sunkiai užmiegam, bet naktimis miegam ilgai. Mes paskutiniu metu sunkiai tuštinamės, mums dažnai skaudą pilvuką ir mes daug atpilam. Ir galiu tęsti be jokios graužaties, kad čia daugiskaita.
Oi kaip būčiau save apstūmus dėl šito dar prieš pora mėnesių! Ieva Ieva, sakyčiau. Praradai save!!! Kodėl??? Pasidarysi nuobodyla, tik apie kaku ir sysiu kalbanti mamytė. Niekas nenorės su tavim bendraut, būsi visiem neįdomi!!! Ieva Ieva, ką tu padarei?
Taigi, kodėl?
O todėl, kad aš visame kame dalyvauju 100%. Kai Kamilis valgo, aš jį žindau. Aš daugiau nieko nedarau, žindau, o jis valgo. Sakydama ”MES valgom”, aš apibrėžiu mūsų abiejų laiką. Žinoma, galėčiau sakyti ”jis žįsta, aš žindau”, bet čia realiai tas pats, kas ”mes valgom”. Kai sakau ”kakojam”, reiškia aš jį 5 minutes arba ilgiau laikau varliuko poza virš kriauklės. Aš daugiau nieko kito neveikiu, todėl ir gaunasi daugiskaita. Arba jei keičiu pampersą. Suprantat, kaip čia gaunasi? Nėra taip, kad nebeturiu identiteto. Tiesiog viskas ką darau, sukasi apie Kamilį. Kaip minėjau, jis miega dabar nešioklėje. Aš siūbuoju prie gartraukio su telefonu rankose. Aš daugiau nieko nedarau, aš negaliu atsisėsti, negaliu nesiūbuoti, negaliu nueiti nuo gartraukio (nebent paleisiu per teliką white noise ir eisiu stovėt prie teliko). Na gerai, aš maigau telefoną dabar ir valgau bei geriu viską, kas yra maždaug bambos lygyje padėta 😀 Todėl ir gaunasi ”MES miegojom”. Kai Kamilis miegos savo lovelėje neprižiūrimas, tada sakysiu ”JIS miega, o aš …”
Aišku, greičiausiai kažkam tikrai nebelabai aš įdomi. Nelabai daug turiu ką papasakot, ką aš įdomaus veikiu. Žiūriu komisarą Reksą itališkai, be subtitrų. Paskaitau pasakų italų kalba. Sėdžiu mamyčių groupse facebook, parašau kokį komentarą, šitaip jaučiu bendrystę. Einu į lauką su vežimu ir stebiu žmones. Kalbinu naują Vero baristą, jis kažkoks nekalbus. Įleidžiu langų valytojus ir stengiuosi, kad nepastebėtų mano nuogo papo 😀 Įleidžiu lovos montuotojus, stengiuosi, kad nepastebėtų mano nuogo papo. Atidarau duris kurjeriui, vos ne vos prisiminusi uždengti kitą nuogą papą 😀 Galvoju, kas man negerai, tada paskaitau mamyčių gėdingiausius nutikimus – visos rašo, kad atidarė kurjeriui duris nuogais papais 😀 Nusiraminu.
Kas čia dar gero… Skalbiu ir užsakinėju maistą. Valgau visą tą maistą. Meluoju vyrui, kiek užsakiau sūrelių, kad nežinotų, kiek suvalgiau. Džiaugiuos, kad pamiršo, jog pirkau guminukų, nes jų jau nebėra. Gaminu valgyti lengvus patiekalus, kol vyras keičia pampersą. Svajoju, kaip kada nors keliausiu į Ameriką, arba kaip plauksiu su draugais baidarėm šią vasarą. Naktimis, kai Kamilis nemiega, parašau kokį eilėraštį. Rašau čia.
Ar aš praradau save? Ir taip, ir ne. Sako, kad kai gimsta vaikas, gimsta ir mama. Iš tiesų, gimiau iš naujo, tad bandau pažinti ne tik Kamilį, bet ir pati save. Bandau priprasti prie kitokios kasdienybės. Truputis naujos kasdienybės… 🙂
Blemba skauda kojas prie to gartraukio siūbuojant. Jau 50 minučių. Svarbiausia, jis miega 😇