Sveiki! Dalinuosi atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus 😀 O jei tiksliau – į klausimus, kurių gal niekas ir neklausė, bet gal kada nors paklaus 🙂
- Ar Kamilis duoda pamiegot?
Kamiliukas, užmigdytas 22h, paprastai keliasi du kartus per naktį (2h ir 5h) bei prabunda apie 7-8 valandą ryte. Prabudimai trunka ~15-20 minučių. Taigi, mano atsakymas būtų taip, duoda. Tačiau skubu pasidalinti ir miego specialistės komentaru apie vaikų miegą:
Kada išmiegos visą naktį – ką sako mokslas? Vos gimus kūdikiui, bemiegės naktys yra priimamos kaip neišvengiamybė, labai dažnai su tuo susitaikant ir mintyse vis svarstant, kada gi visa tai baigsis. Gal kai jau bus 6 mėnesiai? Ech, ne dar ne..
O kur dar nekantraujančių bičiulių ir artimųjų lūpose nuskambantys “visai nekalti” pasiteiravimai – “Na, tai jau leidžia pamiegot?”. Jūs gražiai nusišypsot, o mintyse… Žinot visi, kas lieka mintyse. !”$%^&&**^%*(), panašiai.
2018 m. Pediatrics žurnale publikuotas mokslinis straispnis atskleidė, kad 6 mėnesių sulaukę 38 proc. kūdikių neišmiegojo 6 val., o 57 proc. – 8 val. iš eilės. 12 mėn. sulaukę vaikai atitinkamai – 28 proc. ir 43 proc. Įvairių mokslinių stebėjimų duomenimis 6-18 mėn. kūdikiai nakties metu dar atsibunda 1 – 3 kartus, taigi pats laikas normalizuoti naktinius atsibudimus ir ūgtelėjusiems kūdikiams bei pirmųjų metų sulaukusiems vaikams.
- Kur miega Kasparas?
Kasparas miega kartu su manimi ir Kamiliu, tačiau turime sutarę taisyklę, kad jei tris kartus pažadins knarkdamas, tai eis miegoti į kitą kambarį 🙂 Taip būna labai retai. - Kur miega Kamilis?
Pirmą nakties miegą Kamiliukas miega paguldytas į savo lovelę, kuri yra pristumta prie mūsų lovos. Po pirmo prabudimo užmiegu žindydama, taigi jis miega šalia manęs. - Ar Kamilis lengvai užmiega?
NE. Deja, bet ne. Užmigimo būdai: vėžimėlyje (bet negalima sustoti, reikia visad būti judesy), automobilyje (bet irgi negalima sustoti!), nešioklėje siūbuojant (stovint arba ant kamuolio) (galima sustoti siūbuoti, tačiau perkėlimo iš nešioklės į lovelę sėkmės rodiklis ~10%), prie krūtinės (pagal nuotaiką kartais pavyksta užmigti taip, kartais ne. Tikimybė perkelti taip užmigusį į lovelę irgi tesiekia ~10%). Su tokiais „dideliais” sėkmės rodikliais nutiko taip, kad aš nebebandau jo perkelti ir lieku visada šalia. Vadinasi, dienos metu aš niekada nebūnu nuo jo atsitraukusi. - Kiek laiko Kamilis miega dieną?
Paprastai vienas dienos miegelis trunka nuo 30 iki 45 minučių. - Kiek laiko Kamilis būdrauja?
Paprastai vienas būdravimas tarp miegų trunka 1h 30 minučių. - Ką Kamilis veikia būdravimo metu, kai esate namuose?
Valgo vieną arba du kartus. Panešioju po namus kol atsirūgsta. Pakeičiu sauskelnes vieną arba du kartus. Nemažai guli ant pilvuko, darom mankšteles. Rodau žaisliukų, kalbinu. Šiek tiek vienas paguli vėžimėlyje po besisukančia karusele. - Ką pati veiki, kai Kamilis miega?
Įsigijome pakeliamą stalą, todėl dabar labai patogu būti prie kompiuterio, kai jis miega nešioklėje. Dar klausau audio knygų, naudojuosi telefonu (pvz organizuoju krikštynas ar klasės susitikimą), jau sugebėjau perskaityti dvi popierines knygas. - Ką valgo Kamilis? Kada valgys normalų maistą?
Kamiliuką maitinu išimtinai mp (motinos pienu). Primaitinimą pradėsiu, kai sėdės (tarp 6-9 mėnesio). - Ar žindai viešose vietose? Ar nebūna nejauku?
Nėštumo metu garsiai skelbiau: „Žindysiu visur!!! Jei kažkas sakys – fuu eik žindyk į tualetą, atšausiu, kad pats eitų valgyti ten, kur kiti šika!”.
Istorijos iš realybės:
>> žindau Kamilį, ir vienas ne pats artimiausias žmogus stovi per metrą ir akylai stebi kokias 5 min kaip Kamilis valgo. Mintyse galvoju „och mai gad jau geriau būčiau tualete” :DD
>> susitinku su buvusiais Swedbank kolegom kavinėje. Kamiliukui artėja laikas valgyti ir suprantu, kad ojėj man gėda prie jų maitinti. Todėl išeinu anksčiau ir ramiai maitinu lauke ant suoliuko. Vieša vieta, bet nesėdi kolegos už pusmetrio.
>> maitinu draugės gimtadienyje. Tualete nesislepiu, lieku prie bendro stalo, tačiau prisidengiu skara. Ne dėl savęs, o todėl, kad kitiems būtų mažiau nejauku.
Taigi – žindau viešose vietose, bet išlaikau atstumą iki svetimų žmonių ir stengiuosi, kad kitiems nebūtų nejauku. - Ar Kamilis daug kakoja? Ar šlykštu?
Kamiliukas kakoja maždaug du kartus per parą. Nėra šlykštu, nes kūdikių išmatos nesmirda, kol jie valgo tik pienuką. - Kodėl mamos tiek daug šneka apie vaikų šūdus?
Todėl, kad tai yra vienas iš pagrindinių požymių apie vaiko sveikatą. - Kas sunkiausia prižiūrint Kamiliuką?
Kai rėkia, nes skauda pilvuką. Tada būna labai sunku jį nuraminti. Atmetus pilvo skausmus, sunkiausia yra migdymo ritualai, ypač kai miega vos po 30 minučių. Nėr laiko atsikvėpti. - Ko labiausiai pasiilgsti?
Laiko dviese su Kasparu. - Tai ar gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, ar dabar viskas kitaip?
Ir taip, ir visiškai ne. Dabar buvusi laisvė, kai iš esmės galėdavau rinktis daryti bet ką, atrodo kaip saldus rožinis stebuklas. Niekada savo laisvės nevertinau. Apskritai, nevertinau daug dalykų, ir dabartinėmis akimis žiūrint buvau sau pati pasaulio bamba. Visas mano laikas sukosi aplink pramogas, aplink draugus, smagų ir įdomų laisvalaikį. Kone vienintelė pareiga buvo nueiti į darbą. O visas kitas laikas tebuvo apie mano poreikius, mano pomėgius, apie mane. Šiaip, manau, kad tai natūralu, tiesiog niekada nebuvau susimąsčiusi, kad toks gyvenimas, lyginant su dabartiniu, yra labai savanaudiškas. Aš galvodavau tik apie save ir tai, ko aš noriu. Žinoma, mylėjau ir myliu savo šeimą, draugus, visuomet stengiausi rūpintis aplinkiniais, tačiau tas rūpestis niekada neužgoždavo asmeninių poreikių. Gimus Kamiliukui asmeniniai interesai nusistūmė kažkur tolyn. Pavyzdžiui, jau anksčiau man nelabai rūpėjo, kaip atrodau, o dabar iš viso tik lifte pamatau savo veidą (ir būna juokinga jei pvz jis būna šokoladuotas nuo sūrelio, kurį paskubomis sukirtau). Aišku, aš vis tiek nueinu po dušu, išgeriu kasdien puodelį šiltos kavos, o vakar netgi suknelę nusipirkau. Bet visa tai tarsi nubyrantis papildomas prizas. Jei Kamiliukui reikės manęs, tai negersiu kavos, neisiu tądien po dušu, nepaskaitysiu knygos ir apskritai nieko nenuveiksiu, ką norėčiau. Ir neliūdėsiu visiškai, nes dabar tie papildomi nebūtini poreikiai yra nelabai svarbu. Ar visai nesvarbu. Svarbu, kad sūnus būtų sveikas, laimingas, ramus. „Kaip baisu!” – galbūt pagalvos kokia draugė, visai dar nelaukianti vaikų. Bet nieko čia baisaus! Todėl, kad dabar kiekviena akimirka sau – prausimasis duše, suknelės pirkimas, smėlio tinklinio žaidimas – yra kur kas reikšmingesnė, nei buvo anksčiau. Kai turėjau tą laisvę, bet, tarkim, žaisdama tinklinį pralaimėdavau, tai būdavau nepatenkinta, surūgusi, pikta. O dabar aš be galo džiaugiuosi, nes štai, aš žaidžiau tinklinį! Štai mudu ramiai papietavome su vyru, kol Kamiliukas būdravo vėžime! Vau! Valio! Aš laiminga, aš džiaugiuosi! Galbūt prausiuosi duše tris kartus rečiau nei anksčiau, bet stovėdama po tekančiu vandeniu aš esu 9 kartus laimingesnė, nei kada nors būdavau. Nes niekada praustis ilgai, lėtai duše, užsidėti plaukų kaukę, nebuvo prabanga. Nebuvo čia kuo džiaugtis. O dabar – yra.
Be abejonės, kiekviena mama atranda savitą santykį su asmeniniais nebūtinaisiais poreikiais ir buvimu vaikui. Kažkam tos laisvės reikia iškart, nes be jos sunku kvėpuoti. Tokios mamytės galbūt anksti grįžta į darbą, galbūt nemaitina pačios, dažniau palieka vaikutį artimiesiems. Ir viskas čia okey, nes mes visos skirtingos. O man ta laisvė atrodo saldi ir … neprasminga. Ir aš laiminga jos netekusi. Ir gavusi naują laisvę. Laisvę glostyti, bučiuoti, kalbinti, myluoti savo sūnelį. Laisvę jį migdyti, maitinti, rūpintis, auginti. Kiekvienas naujas jo įgytas įgūdis man kaip didžiausias apdovanojimas. Sako, kad mamos meilė yra pats altruistiškiausias jausmas. Ne visai tiesa, nes su kiekviena vaiko šypsena ta meilė sugrįžta dešimteriopai.
Nesuprantu, kur čia nukrypau su savo atsakymu :DD Taigi, iš kitos pusės – niekas nepasikeitė, aš vis dar ta pati Ieva, tik truputį lėtesnio mąstymo ir su žymiai blogesne atmintim. Jei dabar žaistume kortų žaidimą Archduke (čia reikia įsiminti savo keturias užverstas kortas), tai man tikrai būtų šakės 😀 - Ką patartum dar neturinčiom vaikų porom?
Eikit į pasimatymus kada tik galit <3 Lepinkit vienas kitą dėmesiu!