Susirenka daug jau vyresnių ar suaugusių vaikų mamų vienoje vietoje. Viena manęs klausia:

– Na, ir kaip Kamilis, ar gerai miega?

– O kas yra gerai? – šypsausi.

– Nu, ar keliasi naktį?

– Joa, keliasi, kokius 6 kartus. Bet gerai miega.

– Ojej! O mano sūnus tai kaip užmigdavo, taip ir miegodavo iki 8, neprabusdavo.

– O mano dukra tai… – įsijungia kita mama.

– O mano tai irgi taip… Bet tą aną darė kitaip… – prisideda trečia mama.

– O mano tai tada pradėjo kalbėti…

– O mano tai tokio amžiaus jau vaikščiojo….

– O mano darė tą ir aną…

– O mano užaugo taip ir vat taip…

– O mano tai…

Šakės, galvoju. Koks skirtumas kaip tie jūsų vaikai užaugo.

– O Kamilis daro taip ir taip, – nutraukiu jas.

Ir tada staiga pati suprantu, kad visos mes vienodos. Nesvarbu, kokie mūsų vaikai buvo ir yra, jie mums vis tiek patys įdomiausi, patys svarbiausi. Ir mes, mamos, visada norėsime girtis savo vaiku, juo didžiuotis. Nepaisant to, kada išmoko kalbėti, vaikščioti, skaityti, miegojo visą naktį ar ne, vis tiek mums mūsų vaikas tobulas. Gi dar nesutikau mamos, kuri sakytų “tavo vaikas išmiega visą naktį be prabudimų? Davai keičiamės!”. Ir net miela buvo suprasti, kokios gi mes visos mamos būnam panašios 💛

Ai ir dar pastebėjau, kad kuo vyresnė mama, tuo daugiau šansų, kad jos vaikas miegojo be prabudimų. O po to tyliai prisipažįsta “ai neatsimenu iki galo” 😀 Tai dedu screenshot savo itin kokybiško miego, kad neužmirščiau, kaip smagu yra būt mama!!! ❤️