Po Naujų metų internete perskaičiau kelių žmonių naujametinius pasižadėjimus / tikslus. Taip pat ir iš draugės išgirdau, jog jie su antra puse užsirašė savo vizijas ateinantiems metams. Natūraliai kilo klausimas – o ką pasižadėčiau, ką užsirašyčiau aš?

Iki šių metų, manau, būčiau gan lengvai sudėliojusi pagrindinius savo gyvenimo kelio akcentus. Darbas – išsikėlimas gyventi kartu su sužadėtiniu – bakalauras – naujas darbas – vestuvės – gyvenamojo būsto pirkimas – magistras – nėštumas – gimdymas. O kai pagalvoju apie priešaky laukiančius metus matau save motinystės atostogose auginančią sūnų… Ir tiek. Viskas, ko noriu, tai kad mano šeima būtų sveika. Bet naujametinis pažadas “nesirgti” skamba absurdiškai, kaip ir dauguma kitų naujametinių pažadų. Buvo įdomu perskaityti, kad beveik 50% pasiduoda su savo pažadais prieš antrąjį mėnesio savaitgalį. Na, nes iš tiesų, numesti 10kg, sveikai valgyti, sportuoti, mesti rūkyti – sausio pilkuma greit atima bet kokią motyvaciją. Tad, nors ir skeptiškai vertinu beverčius žmonių pažadus sau pasikeisti, sutrikau supratusi, jog man labai sunku būtų ką nors užrašyti ant lapelio. Sportuoju tiek, kiek finansai ir laisvo laiko kiekis leidžia. Valgau kaip pavyksta, idealiu atveju šiltą naminį maistą. Neketinu nei naujo būsto įsigyti, nei susilaukti vaikų ar pakeisti darbą / profesiją. Taip pat neplanuoju tolimos kelionės ar šiaip kažko didelio ir svarbaus. Netgi priešingai, nuo gegužės mėnesio mano motinystės išmoka nuo beveik 1400€ sumažės iki 700€ per mėnesį, o paskolos įmoka nuo gegužės ūgtels, įtariu, dar kokiais 200€ per mėnesį. Na, tokios konkrečios prognozės, kurios stipriai apriboja mano naujametinių pažadų sąrašiuką. Žinoma, yra vyras, kuris daug ir nuoširdžiai dirba, bet naujų metų tikslai juk yra apie mane. Bet, palaukit, meluoju, vis tik mažėjančios pajamos neturi įtakos mano tikslams, nes, kaip supratau, aš net pati nežinau, ko gi dar noriu. Viena draugų pora gimtadienio proga (12-24, neseniai buvo) sveikindama sakė “atrodo, jog viską turi, tad linkim sveikatos!”. Keista, kad vienu metu jie ir teisūs, ir ne, mat aš tik buvau pagalvojus, kodėl ši pora gali sau leisti turėti du butus*, o aš sau negaliu. Bet pavydu ne todėl, kad man reikalingi du butai, o todėl, kad kartais užeina vidinis zajobas ir aš savęs klausiu – Ieva, ką tu savo gyvenime ne taip padarei, kad kiti turi daugiau už tave? Kažkur susimovei matyt.

Iškart stabdau smarkiau reaguojančius i šitą mintį – taip būna retai ir ne iš piktumo kitiems, o iš trapios savivertės! Aš linkiu visiems draugams turėti prabangiausius nuosavus namus ir karjeras ir sveikas šeimas, bet tai nereiškia, kad negaliu sau viduje pagalvoti – blyn, gal aš kažkada priėmiau blogą sprendimą savo gyvenime, nes nesu prezidentė? Arba žymi holivudo aktorė, arba milijonierė su dalmantinų kailiniais…

Žodžiu, jūs supratot – aš iš tiesų visko turiu tiek pakankamai, kad net negaliu sugalvoti, ko gi čia siekti ateinančiais metais. Geriausia būtų siekti psichologinės darnos ir tvarumo, bet tikslai “nesipykti su artimaisiais”, “nepavydėti” ir panašūs man vėlgi atrodo beverčiai ir nepakankamai konkretūs. Kvėpavimo pratimai, rytinė mankšta, meditacija ar psichologinė literatūra daug aiškesni pažadai, bet, galiu viešai prisipažinti, aš visai neturiu ūpo ir tikėjimo tuo užsiimti. Ir štai, kaip aiškėja, – aš norėčiau nepykti, nesibarti, būti visuomet geros nuotaikos, būti laiminga, bet aš visai nenoriu dirbti su savimi ir neturiu pakankamai motyvavijos užsirašyti į kokią psichoterapiją. Nes principe nepaisant pavienių zajobų aš gerai jaučiuosi. Mano gyvenimas man dabar kupinas prasmės, jis įdomus, pripildytas meilės sūneliui. Viskas ko reikia – sveikatos.

Ir vis dėlto… Na nejaugi nėra nieko, ką galėčiau užrašyti ant popieriaus? Sako, kad kai svajones ir tikslus užrašai ant popieriaus, tikimybė, kad jie įvyks, padidėja kelis kartus! Ir tie viešai skelbiami tikslai turi mokslinio pagrindo – juos užrašiuosieji pasididina savo šansus!

Na, bet perskaičius žymaus žmogaus A. pažadus “gaminti bent vieną kartą per savaitę” ir “aplankyti bent 5 skirtingas šalis” man tik ironiškas juokas kilo. Bent vieną kartą per savaitę gaminti?? Jūs juokaujat Mano pažadas galėtų būti “negaminti 5 kartus per dieną” – nes vien Kamiliukui darau valgyt 3k dienoj. O keliauti į penkias šalis? Ech, na taip irgi nebus… Beeet punktelis “išvykti bent į dvi keliones” galėtų būti užrašytas.

Dar sugalvojau tokius:

• Perskaityti 20 knygų (mano max motyvatorius yra Goodreads appsas)

• Sudalyvauti savo pirmajame teniso turnyre

• Pabaigti tvarkytis pašto ženklus

• Apiplaukti pilną ratą wake parke

• Nueiti į bent vieną spektaklį.

Tai va, tokie be galo paprasti ir neintriguojantys mano naujametiniai tikslai. “Be ambicijos” – pasakytų Swedbanko finansų head’as, buvęs mano vadovo vadovas. Na, didžiausia mano ambicija, kurios nerašau kaip punktelio, yra būti pačia geriausia mama ir žmona. O visa kita… Visa kita yra “nice to have” 🙂

Jeigu būčiau influencerė, pridurčiau: „komentaruose rašykite savo tikslus ir vienam iš jūsų burtų keliu padovanosiu niekam nereikalingą kremuką“.