Vienas iš mano laisvalaikio užsiėmimų – italų kalbos mokymasis. Pradėjau maždaug prieš metus, pabaigusi magistrą – nusprendžiau palaikyti „kažko mokymosi“ formą. Manau visai naudinga nuolat sužinoti ką nors naujo, kad ir po nedaug. Kiek esu girdėjusi ir skaičiusi tyrimų, visi rodo, kad paprastai pabaigus universitetą žmogaus įgūdžiai įsiminti ir suprasti naują informaciją vis silpsta, darosi vis sunkiau įsisavinti naujus įgūdžius bei žinias.
Iš kitos pusės, nežinau, ką ateity darysiu su italų kalba, tikrai daug šansų, kad su ja nutiks taip kaip su rusų ir vokiečių – pradings 😀 Bet kol kas, kol turiu laiko, kol neatsibodo ir įdomu, du kartus per savaitę lankau nuotolinius kursus, po 1,5h. Mūsų kursus, kurie prasidėjo šio vasario pradžioje, veda italas Riccardo. Grupėje esame šešios merginos lietuvės, tačiau trys gyvena užsienyje (Norvegijoje, Danijoje ir Londone). Tad šie nuotoliniai kursai – puiki proga ir ‘pasikultūrinti’, sužinoti, kaip sekasi tautietėms emigrantėms, bei susipažinti su Italijoje gyvenančiu ir lietuviškai visiškai nemokančiu Riccardo.
Na, o savo blog’e norėjau papasakoti apie smulkmenėlę iš šią savaitę buvusios pamokos. Mokėmės apie žmonių asmenines savybes, ir vadovėlyje skaitėme apie horoskopo ženklus (atseit kokiam zodiako ženklui kokios savybės būdingos). Prieš tai visos padiskutuojame – ramu, visų nuomonės sutampa, kad horoskopai yra nesąmonė 😀 Man tenka itališkai papasakoti apie kokį artimąjį iš žuvies horoskopo ženklo bei paskaityti vadovėlio tekstą. Apie žuvis rašo: „Šie žmonės ambicingi, visuomet realizuoja atsiradusias progas. Myli šeimą, tačiau taip pat mėgsta ir pasilinksminimus. Dievina šokti.“ Juokiuosi vien iš aprašymo, mat, pagal vadovėlį, visi, gimę kovo pirmoj pusėj, turėtų mėgti šokti. Mano mama ir sesuo kaip tik yra žuvytės. Dėstytojas klausia, ar joms tinka aprašymas. Sakau, kad gal nelabai. Tuomet Riccardo klausia, ar jos ambicingos. Sunkus klausimas būtų net ir lietuvių kalba, tad sąžininai itališkai atsakinėju, kad nežinau. O tada Riccardo klausia, ar aš esu ambicinga?
Pasijuntu sutrikusi. O ką reiškia tas žodis, ambicinga (‘ambiziosa’)? Anksčiau būčiau drąsiai rėžusi „TAIP“. Visuomet siekiau puikių mokslo rezultatų, man svarbi karjera, dalyvaudavau įvairiuose renginiuose, varžybose, būreliuose. Bet ar čia ambicija, ar vis dėlto kažkas kito? Lėtai itališkai užsikirtinėdama malu atsakymą:
– Nežinau… Visada gerai mokiausi, norėjau klasėje, universitete būti pirma. Bet dabar manau, kad to norėjau, nes mano savivertė priklausė / priklauso nuo mano pasiekimų. Jei man kas nors nepasisekdavo, iškart jausdavausi nevykėlė, nieko verta. Todėl daug dirbau ir stengiausi, kad tik nepažeisčiau tos savivertės, kad tik nesijausčiau blogai. Nemanau, kad tai sveika. Nežinau, ar ambicijos, kylančios iš trapios savivertės, iš tikrųjų yra ambicijos.“
Po to dar daug galvojau, tai aš ambicinga ar ne? Ir apskritai, čia geras bruožas ar blogas? E. Hemingvėjaus mintis: „Ambicija – ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja.“ Iš kitos pusės – išmokti italų kalbą irgi yra mano ambicija, bet kaži, ar tai yra ydinga.
Toks jausmas, kad man lietuvių kalboje trūksta žodžių pilnai įvardyti, kas ta ambicinga mokinė, ambicinga vadovė, ambicinga žmona, ambicinga mama, ambicinga darbuotoja, ambicinga politikė. Juk visos jos – skirtingos.
O gal čia nėštumas neprisileidžia filosofinių apmąstymų…
