Sandėliuke kaip tik stovi 8 dideli neatidaryti Borjomi buteliai. Tuo pat metu ir liūdžiu (kad jau nupirkau anksčiau, kad nebegrąžinsiu), ir džiaugiuosi (turės Kasparas atsargų! Jam taip patinka Borjomi…)

Sausio gale susigalvojau sau iššūkį – visą vasario mėnesį nepirkti jokios Nestle grupės produkcijos. Kodėl Nestle? Geriausiai atsakymą rasite Google (prierašai bus Child labor, unethical promotion, manipulating uneducated mothers, pollution, etc etc). Prieš tai reikėjo išsiaiškinti, ką jie pardavinėja. Atsisakyti Kit Kat batonėlių – per lengva užduotis, atsisakyti daugelio dribsnių – truputį sunkesnė, bet įmanoma. O atsisakyti kapsulinių arbatų, kai mes jokios kitos arbatos negeriame ir net arbatinuko namie nenaudojame visai, yra užduotis neįmanoma. Bet arbatų užsiperkame kartą per metus, taigi nesiskaito! 😀 Užtat Nestle išmetė iš raciono ir visą San Pellegrino produkciją, todėl, kaip jau rašiau, liko Hermis. Arba išbandysim kitokią produkciją, dar ‘neprisijaukintą’.

Tad prekių ‘boikotas’ man nėra svetimas. Nuo Grigeo skandalo nebeperku jų produkcijos ir manau niekada nebepirksiu. Dabar tenka paskaityti ir ką toji Vičiūnų grupė gamina (Viči krabų lazdelės – mano mėgstamiausios buvo… Bet pavyzdžiui ką daryti su Rido kiaušiniais tai aš pasimetus, ar jie irgi skaitosi??) Ima atrodyti, kad tokiu tempu tuoj turėsiu kiekvieną prekę tikrinti. Tad natūraliai kyla klausimas – ar tai tik kvaili principai, kurie nieko nepakeis, ar vis dėlto tai savo vertybių laikymasis ir atstovavimas?

Vienas artimas žmogus jau kurį laiką nesilanko Lidl parduotuvėse. Lidl prekybos tinklas vienintelis galėjo siaučiant kovidui priiminėti žmones ir BE galimybių pasų, ribojant žmonių skaičių parduotuvėje. Tačiau LIDL patys nusprendė nepriimti pirkėjų, neturinčių galimybių paso. Tuo tarpu kitos parduotuvės (didesniosios Rimi, Maxima, Iki) pasirinkimo neturėjo. Kadangi mano artimasis nepalaikė galimybių paso taikymo parduotuvėse, tai, net ir turėdamas pasą, į Lidl nebeėjo.

Pirma mintis, kai sužinojau, buvo „och tu dieve nu ir kam tie principai prisigalvoja prisisunkina sau gyvenimą galėtų gi atsipalaiduot labiau nu kam save kamuot ir dar dėl galimybių paso ojėj nu nesąmonė“. Žodžiu, manau, supratot pirminius jausmus.

Bet truputį pagalvojusi supratau, kad kartais savo principų laikymasis iš tiesų yra grynai apsisunkinimas savosios kasdienos ir taip ir turi būti. Ne visada lengva atstovauti savo vertybėms, ir dažnai yra akivaizdu, kad nieko nepasieksi, laikydamasis savo įsitikinimų. Kad aš neperku Gritės popieriaus, tai Grigeo skauda? Aišku, kad neskauda, niekam nuo to niekas nepasikeitė, tik aš turiu atidžiau popierių rinktis. Ar kad aš nepirksiu skanių Cini Minis dribsnių, tai Nestle bankruotuos? :DD Juokinga. Bet gal todėl ir turiu stiprybės laikytis savo vertybių (kai kurių labiau eksperimentiškai, kaip kad Nestle; kai kurių labai atsidavusiai, kaip kad kiekvieno plastikiuko rūšiavimas), nes matau pavyzdį. Na ir kas, kad aš palaikiau galimybių pasą, o artimas žmogus ne. Jis gynė savo įsitikinimus ir aš žaviuosi pasiryžimu laikytis savo nuostatų. Todėl žaviuosi žmonėmis, kurie paėmė išėjo iš Patreono į Contribee, kurie nebeperka daiktų „Made in china“, nes Lietuva susipyko su Kinija. Kai kurie verslai atsisakė bendradarbiauti su Rusija, šitaip prarasdami savo pajamas ir pelną, nors kai kuriais atvejais nuo to Rusijai nei šilta nei šalta. Dideli dalykai susideda iš mažų. Nerūšiuoti šiukšlių, nes tai nieko nepakeis, yra tas pats, kas nebalsuoti, nes mano balsas nieko nepakeis, ir tai yra tas pats, kas visur visada nieko nedaryti, nes tu vienas nieko nepakeisi. O aš stengiuosi galvoti priešingai. Mano pareiga yra atstovauti savo vertybėms. Nuvežti kelias pagalves ir striukes į daiktų Ukrainai surinkimo vietą. Išplauti visus jogurto, uogienių, konservų indelius ir juos išrūšiuoti. Nebevalgyti skaniųjų Viči snow krabų lazdelių. Nebepirkti vyrui jo mylimiausio gazuoto vandens Borjomi. Ir dar daug kitų smulkmenų, iš kurių susidedu aš pati. Pasaulis nepasikeis, bet aš pasikeisiu. Kai pasikeis dauguma, pasikeis ir pasaulis…

Ir ne, aš nemanau, kad man pavyks visų principų ir idėjų laikytis visą gyvenimą 😀 Persistengti ir perdegti irgi nereikia (pavyzdžiui, dar nesu apsisprendusi, ar kai sūneliui sueis mėnuo, pradėsiu naudoti daugkartines sauskelnes, kas yra žymiai žymiai ekologiškiau). Tikrai kartais savo principus turim paleisti, bet kažkur yra aukso viduriukas. Būt neprincipingu, bet atstovauti savo vertybėms, atstovauti pačiam sau.